įduoti

Lithuanian

Etymology

į- +‎ duoti

Pronunciation

• IPA^(key): [iːˈduɔtʲɪ]

Verb

įdúoti (third-person present tense įdúoda, third-person past tense į̃davė)

1. to hand in; to hand over
2. to deliver
3. to denounce; to inform against, to report on

Conjugation

Conjugation of įduoti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	įduodu	įduodi	įduoda		įduodame, įduodam	įduodate, įduodat	įduoda
	past (būtasis kartinis laikas)	įdaviau	įdavei	įdavė		įdavėme, įdavėm	įdavėte, įdavėt	įdavė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	įduodavau	įduodavai	įduodavo		įduodavome, įduodavom	įduodavote, įduodavot	įduodavo
	future (būsimasis laikas)	įduosiu	įduosi	įduos		įduosime, įduosim	įduosite, įduosit	įduos
subjunctive (tariamoji nuosaka)		įduočiau	įduotum	įduotų		įduotumėme, įduotumėm, įduotume	įduotumėte, įduotumėt	įduotų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	įduok, įduoki	teįduoda		įduokime, įduokim	įduokite, įduokit	teįduoda

Participles of įduoti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		įduodąs, įduodantis	įduodamas
past		įdavęs	įduotas
past frequentative		įduodavęs	—
future		įduosiąs, įduosiantis	įduosimas
participle of necessity		—	įduotinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		įduodamas
half-participle (padalyviai)	present	įduodant
	past	įdavus
	past frequentative	įduodavus
	future	įduosiant
manner of action (būdinys)		įduote, įduotinai

Derived terms

• įdavėjas