perkalbėti

Lithuanian

Etymology

per- +‎ kalbėti

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈpʲæːɾkɐlbʲeːtʲɪ]

Verb

pérkalbėti (third-person present tense pérkalba, third-person past tense pérkalbėjo)

1. to make someone change their mind
2. to overpersuade

Conjugation

Conjugation of perkalbėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	perkalbu	perkalbi	perkalba		perkalbame, perkalbam	perkalbate, perkalbat	perkalba
	past (būtasis kartinis laikas)	perkalbėjau	perkalbėjai	perkalbėjo		perkalbėjome, perkalbėjom	perkalbėjote, perkalbėjot	perkalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	perkalbėdavau	perkalbėdavai	perkalbėdavo		perkalbėdavome, perkalbėdavom	perkalbėdavote, perkalbėdavot	perkalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	perkalbėsiu	perkalbėsi	perkalbės		perkalbėsime, perkalbėsim	perkalbėsite, perkalbėsit	perkalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		perkalbėčiau	perkalbėtum, perkalbėtumei	perkalbėtų		perkalbėtumėme, perkalbėtumėm, perkalbėtume	perkalbėtumėte, perkalbėtumėt	perkalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	perkalbėk, perkalbėki	teperkalba, teperkalbie		perkalbėkime, perkalbėkim	perkalbėkite, perkalbėkit	teperkalba, teperkalbie

Participles of perkalbėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		perkalbąs, perkalbantis	perkalbamas
past		perkalbėjęs	perkalbėtas
past frequentative		perkalbėdavęs	—
future		perkalbėsiąs, perkalbėsiantis	perkalbėsimas
participle of necessity		—	perkalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		perkalbėdamas
half-participle (padalyviai)	present	perkalbant
	past	perkalbėjus
	past frequentative	perkalbėdavus
	future	perkalbėsiant
manner of action (būdinys)		perkalbėte, perkalbėtinai