virtus
Definition from Wiktionary, a free dictionary
Contents |
[edit] Latin
[edit] Noun
virtūs (genitive virtūtis); f, third declension
[edit] Inflection
| Number | Singular | Plural |
|---|---|---|
| nominative | virtūs | virtūtēs |
| genitive | virtūtis | virtūtum |
| dative | virtūtī | virtūtibus |
| accusative | virtūtem | virtūtēs |
| ablative | virtūte | virtūtibus |
| vocative | virtūs | virtūtēs |