Jump to content

karalius

From Wiktionary, the free dictionary

Lithuanian

[edit]

Etymology

[edit]

Inherited from Old Lithuanian karãlius, from Old Ruthenian король (korolʹ) or Old East Slavic король (korolĭ), from Proto-Slavic *kõrľь.[1]

Pronunciation

[edit]

Noun

[edit]

karãlius m (plural karaliai, feminine karalienė) stress pattern 2

  1. king
  2. king (chess)

Declension

[edit]
Declension of karãlius
singular
(vienaskaita) 		plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) karãlius karãliai
genitive (kilmininkas) karãliaus karãlių
dative (naudininkas) karãliui karãliams
accusative (galininkas) karãlių karaliùs
instrumental (įnagininkas) karãliumi karãliais
locative (vietininkas) karãliuje karãliuose
vocative (šauksmininkas) karãliau karãliai

Derived terms

[edit]

Descendants

[edit]
  • → Latgalian: karaļs
  • → Latvian: karalis

See also

[edit]
Chess pieces in Lithuanian · šachmãtų figū̃ros (layout · text)
♚ ♛ ♜ ♝ ♞ ♟
karãlius valdõvė bókštas ri̇̀kis ži̇̀rgas pė́stininkas

References

[edit]
  1. ^ Smoczyński, Wojciech (2007), “karãlius”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language]‎[1] (in Polish), Vilnius: Vilnius University, page 255
Retrieved from "https://en.wiktionary.org/w/index.php?title=karalius&oldid=88117312"