sėdėti

See also: sedeti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *sēdḗˀtei, from Proto-Indo-European *sed-. Cognate with English sit.

Pronunciation

• IPA^(key): [sʲeːˈdʲeːtʲɪ]

Verb

sėdė́ti (third-person present tense sė́di, third-person past tense sėdė́jo)

1. to sit

Conjugation

Conjugation of sėdėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	sė́džiu	sė́di	sė́di		sė́dime, sė́dim	sė́dite, sė́dit	sė́di
	past (būtasis kartinis laikas)	sėdė́jau	sėdė́jai	sėdė́jo		sėdė́jome, sėdė́jom	sėdė́jote, sėdė́jot	sėdė́jo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	sėdė́davau	sėdė́davai	sėdė́davo		sėdė́davome, sėdė́davom	sėdė́davote, sėdė́davot	sėdė́davo
	future (būsimasis laikas)	sėdė́siu	sėdė́si	sėdė́s		sėdė́sime, sėdė́sim	sėdė́site, sėdė́sit	sėdė́s
subjunctive (tariamoji nuosaka)		sėdė́čiau	sėdė́tum, sėdė́tumei	sėdė́tų		sėdė́tumėme, sėdė́tumėm, sėdė́tume	sėdė́tumėte, sėdė́tumėt	sėdė́tų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	sėdė́k, sėdė́ki	tesė́di, tesė́die		sėdė́kime, sėdė́kim	sėdė́kite, sėdė́kit	tesė́di, tesė́die

Participles of sėdėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		sė́dįs, sė́dintis	sė́dimas
past		sėdė́jęs	sėdė́tas
past frequentative		sėdė́davęs	—
future		sėdė́siąs, sėdė́siantis	sėdė́simas
participle of necessity		—	sėdė́tinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		sėdė́damas
half-participle (padalyviai)	present	sė́dint
	past	sėdė́jus
	past frequentative	sėdė́davus
	future	sėdė́siant
manner of action (būdinys)		sėdė́te, sėdė́tinai

See also

• atsisėsti