priimti

Lithuanian

Etymology

• pri- +‎ imti (to take)

Verb

priim̃ti (third-person present tense prìima, third-person past tense prìėmė)

1. (transitive) to receive, to accept

   priimti dovaną ― to receive a gift

Conjugation

Conjugation of priimti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	priimu	priimi	priima		priimame, priimam	priimate, priimat	priima
	past (būtasis kartinis laikas)	priėmiau	priėmei	priėmė		priėmėme, priėmėm	priėmėte, priėmėt	priėmė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	priimdavau	priimdavai	priimdavo		priimdavome, priimdavom	priimdavote, priimdavot	priimdavo
	future (būsimasis laikas)	priimsiu	priimsi	priims		priimsime, priimsim	priimsite, priimsit	priims
subjunctive (tariamoji nuosaka)		priimčiau	priimtum	priimtų		priimtumėme, priimtumėm, priimtume	priimtumėte, priimtumėt	priimtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	priimk, priimki	tepriima		priimkime, priimkim	priimkite, priimkit	tepriima

Participles of priimti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		priimąs, priimantis	priimamas
past		priėmęs	priimtas
past frequentative		priimdavęs	—
future		priimsiąs, priimsiantis	priimsimas
participle of necessity		—	priimtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		priimdamas
half-participle (padalyviai)	present	priimant
	past	priėmus
	past frequentative	priimdavus
	future	priimsiant
manner of action (būdinys)		priimte, priimtinai

Derived terms

(Nouns)

• (verbal noun) priėmìmas m