išgerti

Lithuanian

Etymology

From iš- +‎ gerti (“drink up”).

Verb

išgerti (third-person present tense išgeria, third-person past tense išgėrė)

1. (transitive) to drink up, drink dry, drink full entirety in possession
2. (transitive) to drink some alcoholic beverages

   Reikėtų išgerti, kaip manai?

   We should take some alcohol, how do you think?

Conjugation

Conjugation of išgerti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	išgeriù	išgeri	išgeria		išgeriame, išgeriam	išgeriate, išgeriat	išgeria
	past (būtasis kartinis laikas)	išgėriau	išgėrei	išgėrė		išgėrėme, išgeriom	išgėrėte, išgeriot	išgėrė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	išgerdavau	išgerdavai	išgerdavo		išgerdavome, išgerdavom	išgerdavote, išgerdavot	išgerdavo
	future (būsimasis laikas)	išgersiu	išgersi	išgers		išgersime, išgersim	išgersite, išgersit	išgers
subjunctive (tariamoji nuosaka)		išgerčiau	išgertum	išgertų		išgertumėme, išgertumėm, išgertume	išgertumėte, išgertumėt	išgertų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	išgerk, išgerki	teišgeria		išgerkime, išgerkim	išgerkite, išgerkit	teišgeria

Participles of išgerti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		išgeriąs, išgeriantis	išgeriamas
past		išgėręs	išgertas
past frequentative		išgerdavęs	—
future		išgersiąs, išgersiantis	išgersimas
participle of necessity		—	išgertinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		išgerdamas
half-participle (padalyviai)	present	išgeriant
	past	išgėrus
	past frequentative	išgerdavus
	future	išgersiant
manner of action (būdinys)		išgerte, išgertinai

Noun

By omission of an object from išgerti.

išgerti (not declinably)

1. potion

   Aš tau duosiu išgerti. - I'll give you a potion to drink.