susiūti

Lithuanian

Etymology

su- +‎ siūti

Pronunciation

• IPA: [sʊˈsʲuːtʲɪ]

Verb

susiū́ti (third-person present tense sùsiuva, third-person past tense susiùvo)

1. to sew together, to stitch up
2. (medicine) to suture; to stitch

Conjugation

conjugation of susiūti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	susiuvu	susiuvi	susiuva		susiuvame, susiuvam	susiuvate, susiuvat	susiuva
	past (būtasis kartinis laikas)	susiuvau	susiuvai	susiuvo		susiuvome, susiuvom	susiuvote, susiuvot	susiuvo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	susiūdavau	susiūdavai	susiūdavo		susiūdavome, susiūdavom	susiūdavote, susiūdavot	susiūdavo
	future (būsimasis laikas)	susiūsiu	susiūsi	susiūs		susiūsime, susiūsim	susiūsite, susiūsit	susiūs
subjunctive (tariamoji nuosaka)		susiūčiau	susiūtum, susiūtumei	susiūtų		susiūtumėme, susiūtumėm, susiūtume	susiūtumėte, susiūtumėt	susiūtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	susiūk, susiūki	tesusiuva, tesusiuvie		susiūkime, susiūkim	susiūkite, susiūkit	tesusiuva, tesusiuvie

dalyviai of susiūti

	active	passive
present	susiuvąs, susiuvantis	susiuvamas
past	susiuvęs	susiūtas
past frequentative	susiūdavęs	—
future	susiūsiąs, susiūsiantis	susiūsimas
participle of necessity	—	susiūtinas

pusdalyvis of susiūti

	active
special adverbial participle	susiūdamas

padalyviai of susiūti

	active
present adverbial	susiuvant
past adverbial	susiuvus
past frequentative adverbial	susiūdavus
future adverbial	susiūsiant

būdinys of susiūti

manner of action participle	susiūte, susiūtinai

Derived terms

• pasusiūti
• susisiūti