išbučiuoti

Lithuanian

išbučiuoti (third-person present tense išbučiuoja, third-person past tense išbučiavo)

Conjugation of išbučiuoti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	išbučiuoju	išbučiuoji	išbučiuoja	išbučiuojame, išbučiuojam	išbučiuojate, išbučiuojat	išbučiuoja
	past (būtasis kartinis laikas)	išbučiavau	išbučiavai	išbučiavo	išbučiavome, išbučiavom	išbučiavote, išbučiavot	išbučiavo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	išbučiuodavau	išbučiuodavai	išbučiuodavo	išbučiuodavome, išbučiuodavom	išbučiuodavote, išbučiuodavot	išbučiuodavo
	future (būsimasis laikas)	išbučiuosiu	išbučiuosi	išbučiuos	išbučiuosime, išbučiuosim	išbučiuosite, išbučiuosit	išbučiuos
subjunctive (tariamoji nuosaka)		išbučiuočiau	išbučiuotum, išbučiuotumei	išbučiuotų	išbučiuotumėme, išbučiuotumėm, išbučiuotume	išbučiuotumėte, išbučiuotumėt	išbučiuotų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	išbučiuok, išbučiuoki	teišbučiuoja, teišbučiuojie	išbučiuokime, išbučiuokim	išbučiuokite, išbučiuokit	teišbučiuoja, teišbučiuojie

Participles of išbučiuoti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		išbučiuojąs, išbučiuojantis	išbučiuojamas
past		išbučiavęs	išbučiuotas
past frequentative		išbučiuodavęs	—
future		išbučiuosiąs, išbučiuosiantis	išbučiuosimas
participle of necessity		—	išbučiuotinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		išbučiuodamas
half-participle (padalyviai)	present	išbučiuojant
	past	išbučiavus
	past frequentative	išbučiuodavus
	future	išbučiuosiant
manner of action (būdinys)		išbučiuote, išbučiuotinai