kankinti

Lithuanian

Etymology

(This etymology is missing or incomplete. Please add to it, or discuss it at the Etymology scriptorium.)

Pronunciation

• (kankìnti) IPA^(key): /kɐŋˈkʲɪntʲɪ/

Verb

kankìnti (third-person present tense kankìna, third-person past tense kankìno)

1. (transitive) to torment

Conjugation

Conjugation of kankinti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	kankinu	kankini	kankina		kankiname, kankinam	kankinate, kankinat	kankina
	past (būtasis kartinis laikas)	kankinau	kankinai	kankino		kankinome, kankinom	kankinote, kankinot	kankino
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	kankindavau	kankindavai	kankindavo		kankindavome, kankindavom	kankindavote, kankindavot	kankindavo
	future (būsimasis laikas)	kankinsiu	kankinsi	kankins		kankinsime, kankinsim	kankinsite, kankinsit	kankins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		kankinčiau	kankintum, kankintumei	kankintų		kankintumėme, kankintumėm, kankintume	kankintumėte, kankintumėt	kankintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	kankink, kankinki	tekankina, tekankinie		kankinkime, kankinkim	kankinkite, kankinkit	tekankina, tekankinie

Participles of kankinti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		kankinąs, kankinantis	kankinamas
past		kankinęs	kankintas
past frequentative		kankindavęs	—
future		kankinsiąs, kankinsiantis	kankinsimas
participle of necessity		—	kankintinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		kankindamas
half-participle (padalyviai)	present	kankinant
	past	kankinus
	past frequentative	kankindavus
	future	kankinsiant
manner of action (būdinys)		kankinte, kankintinai

Synonyms

• kamuoti, varginti

Derived terms

nouns derived from kankinti

• (verbal noun) kankinimas m
• kankintojas m/ kankintoja f

Related terms

• (verb) kenkti

See also

• kęsti

Participle

kankinti m (past passive)

1. nominative masculine plural of kankintas

References

• “kankinti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN