įvykis

Lithuanian

Etymology

From įvykti.

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈiːʋʲiːkʲɪs]

Noun

į́vykis m (plural į́vykiai) stress pattern 1

1. event, occurrence, happening
2. accident

Declension

Declension of į́vykis

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	į́vykis	į́vykiai
genitive (kilmininkas)	į́vykio	į́vykių
dative (naudininkas)	į́vykiui	į́vykiams
accusative (galininkas)	į́vykį	į́vykius
instrumental (įnagininkas)	į́vykiu	į́vykiais
locative (vietininkas)	į́vykyje	į́vykiuose
vocative (šauksmininkas)	į́vyki	į́vykiai

Related terms

• įvykti
• vykti
• autoįvykis