minti

See also: minți

Aromanian

Alternative forms

• minte

Etymology

From Latin mentem, accusative singular of mēns, from Proto-Indo-European *méntis. Compare Romanian minte.

Noun

minti f (plural mintsã or mints, definite articulation mintea or mintia)

1. mind

Derived terms

Derived terms

• aminti
• minduescu
• mintimen
• mintiminilji
• mintios

Chickasaw

Etymology

Inherited from Proto-Muskogean *ominti.

Verb

minti

1. To come

Descendants

• Mobilian: mĩti

Hausa

Pronunciation

• IPA^(key): /mín.tìː/
  • (Standard Kano Hausa) IPA^(key): [mɪ́n.tìː]

Etymology 1

Borrowed from English minute.

Noun

mintī̀ f (plural mintōcī, possessed form mintìn)

1. minute (unit of time)

Etymology 2

Borrowed from English mint.

Noun

mintī̀ f (possessed form mintìn)

1. peppermint candy

Italian

Participle

minti m pl

1. masculine plural of minto

Lithuanian

Pronunciation

• (mìnti) IPA^(key): /ˈmʲɪnʲtʲɪ/
• (miñti) IPA^(key): /ˈmʲɪnʲtʲɪ/
• (mintì) IPA^(key): [mʲɪnʲˈtʲɪ]

Etymology 1

From Proto-Balto-Slavic *mínˀtei, from Proto-Indo-European *men- (“to rumple”). Cognate with Latvian mīt and Russian мять (mjatʹ, “to crumple; to knead”).

Verb

mìnti (third-person present tense mìna, third-person past tense mýnė)

1. (transitive) to trample

Conjugation

Conjugation of minti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	minu	mini	mina		miname, minam	minate, minat	mina
	past (būtasis kartinis laikas)	myniau	mynei	mynė		mynėme, mynėm	mynėte, mynėt	mynė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	mindavau	mindavai	mindavo		mindavome, mindavom	mindavote, mindavot	mindavo
	future (būsimasis laikas)	minsiu	minsi	mins		minsime, minsim	minsite, minsit	mins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		minčiau	mintum	mintų		mintumėme, mintumėm, mintume	mintumėte, mintumėt	mintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	mink, minki	temina		minkime, minkim	minkite, minkit	temina

Participles of minti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		minąs, minantis	minamas
past		mynęs	mintas
past frequentative		mindavęs	—
future		minsiąs, minsiantis	minsimas
participle of necessity		—	mintinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		mindamas
half-participle (padalyviai)	present	minant
	past	mynus
	past frequentative	mindavus
	future	minsiant
manner of action (būdinys)		minte, mintinai

Derived terms

verbs with prefixes

• ap-minti
• į-minti
  • (reflexive) į-si-minti
• iš-minti
• nu-minti
• pa-minti
• pri-minti
• su-minti
• už-minti

nouns derived from mìnti

• (verbal noun) mynimas m
• mynėjas m/ mynėja f
• mynikas m/ mynikė f

Participle

mintì m (past passive)

1. nominative masculine plural of mìntas

Etymology 2

Verb

miñti (third-person present tense mẽna, third-person past tense mìnė)

1. to remember

   Jìs mẽna sàvo vaikỹstę.

   He remembers his childhood.

2. (transitive) to solve

   mįsles minti - to solve the riddles

3. (transitive) to name

Conjugation

Conjugation of minti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	menu	meni	mena		mename, menam	menate, menat	mena
	past (būtasis kartinis laikas)	miniau	minei	minė		minėme, minėm	minėte, minėt	minė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	mindavau	mindavai	mindavo		mindavome, mindavom	mindavote, mindavot	mindavo
	future (būsimasis laikas)	minsiu	minsi	mins		minsime, minsim	minsite, minsit	mins
subjunctive (tariamoji nuosaka)		minčiau	mintum	mintų		mintumėme, mintumėm, mintume	mintumėte, mintumėt	mintų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	mink, minki	temena		minkime, minkim	minkite, minkit	temena

Participles of minti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		menąs, menantis	menamas
past		minęs	mintas
past frequentative		mindavęs	—
future		minsiąs, minsiantis	minsimas
participle of necessity		—	mintinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		mindamas
half-participle (padalyviai)	present	menant
	past	minus
	past frequentative	mindavus
	future	minsiant
manner of action (būdinys)		minte, mintinai

Synonyms

• (to solve): mąstyti, spėti
• (to name): duoti vardą

Derived terms

verbs with prefixes

• at-minti
  • (reflexive) at-si-minti
• į-minti
  • (reflexive) į-si-minti
• pra-minti
• pri-minti
  • (reflexive) pri-si-minti
• už-minti
  • (reflexive) už-si-minti

nouns derived from miñti

• (verbal noun) minimas m
• minėjas m/ minėja f
• minikas m/ minikė f

Related terms

• (noun) mintis f

See also

• spręsti

Participle

mintì m (past passive)

1. nominative masculine plural of miñtas