įtarti
Lithuanian
Etymology
Pronunciation
Verb
įtar̃ti (third-person present tense į̃taria, third-person past tense į̃tarė)
- to suspect
Conjugation
Conjugation of įtarti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
įtariu | įtari | įtaria | įtariame, įtariam |
įtariate, įtariat |
įtaria | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
įtariau | įtarei | įtarė | įtarėme, įtarėm |
įtarėte, įtarėt |
įtarė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
įtardavau | įtardavai | įtardavo | įtardavome, įtardavom |
įtardavote, įtardavot |
įtardavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
įtarsiu | įtarsi | įtars | įtarsime, įtarsim |
įtarsite, įtarsit |
įtars | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
įtarčiau | įtartum | įtartų | įtartumėme, įtartumėm, įtartume |
įtartumėte, įtartumėt |
įtartų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | įtark, įtarki |
teįtaria | įtarkime, įtarkim |
įtarkite, įtarkit |
teįtaria | ||
Participles of įtarti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | įtariąs, įtariantis | įtariamas | |
| past | įtaręs | įtartas | |
| past frequentative | įtardavęs | — | |
| future | įtarsiąs, įtarsiantis | įtarsimas | |
| participle of necessity | — | įtartinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | įtardamas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | įtariant | |
| past | įtarus | ||
| past frequentative | įtardavus | ||
| future | įtarsiant | ||
| manner of action (būdinys) | įtarte, įtartinai | ||