Ἔρις
Ancient Greek
Etymology
From ἔρις (éris, “strife”)
Proper noun
Ἔρις • (Éris) f (genitive Ἔριδος); third declension
Inflection
Case / # | Singular | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Nominative | ἡ Ἔρῐς hē Éris | ||||||||||||
Genitive | τῆς Ἔρῐδος tês Éridos | ||||||||||||
Dative | τῇ Ἔρῐδῐ têi Éridi | ||||||||||||
Accusative | τὴν Ἔρῐδᾰ tḕn Érida | ||||||||||||
Vocative | Ἔρῐς Éris | ||||||||||||
Notes: |
|
References
- LSJ 8th edition