įvardžiuotinis
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian[edit]
Pronunciation[edit]
Adjective[edit]
įvardžiúotinis m (feminine įvardžiúotinė) stress pattern 1[1]
Declension[edit]
declension of įvardžiuotinis
masculine | feminine | ||||
---|---|---|---|---|---|
singular | plural | singular | plural | ||
nominative | įvardžiúotinis | įvardžiúotiniai | įvardžiúotinė | įvardžiúotinės | |
genitive | įvardžiúotinio | įvardžiúotinių | įvardžiúotinės | įvardžiúotinių | |
dative | įvardžiúotiniam | įvardžiúotiniams | įvardžiúotinei | įvardžiúotinėms | |
accusative | įvardžiúotinį | įvardžiúotinius | įvardžiúotinę | įvardžiúotines | |
instrumental | įvardžiúotiniu | įvardžiúotiniais | įvardžiúotine | įvardžiúotinėmis | |
locative | įvardžiúotiniame | įvardžiúotiniuose | įvardžiúotinėje | įvardžiúotinėse | |
vocative | įvardžiúotinis | įvardžiúotiniai | įvardžiúotinė | įvardžiúotinės |
Antonyms[edit]
References[edit]
- ^ “įvardžiuotinis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024