išmirti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ mirti

Pronunciation

• IPA^(key): [ɪʃˈmʲɪrʲtʲɪ]

Verb

išmir̃ti (third-person present tense išmìršta, third-person past tense ìšmirė)

1. to die out, to die off; to become extinct, to perish

Conjugation

Conjugation of išmirti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	išmirštu	išmiršti	išmiršta		išmirštame, išmirštam	išmirštate, išmirštat	išmiršta
	past (būtasis kartinis laikas)	išmiriau	išmirei	išmirė		išmirėme, išmirėm	išmirėte, išmirėt	išmirė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	išmirdavau	išmirdavai	išmirdavo		išmirdavome, išmirdavom	išmirdavote, išmirdavot	išmirdavo
	future (būsimasis laikas)	išmirsiu	išmirsi	išmirs		išmirsime, išmirsim	išmirsite, išmirsit	išmirs
subjunctive (tariamoji nuosaka)		išmirčiau	išmirtum	išmirtų		išmirtumėme, išmirtumėm, išmirtume	išmirtumėte, išmirtumėt	išmirtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	išmirk, išmirki	teišmiršta		išmirkime, išmirkim	išmirkite, išmirkit	teišmiršta

Participles of išmirti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		išmirštąs, išmirštantis	išmirštamas
past		išmiręs	išmirtas
past frequentative		išmirdavęs	—
future		išmirsiąs, išmirsiantis	išmirsimas
participle of necessity		—	išmirtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		išmirdamas
half-participle (padalyviai)	present	išmirštant
	past	išmirus
	past frequentative	išmirdavus
	future	išmirsiant
manner of action (būdinys)		išmirte, išmirtinai

Derived terms

• išsimirti
• paišmirti