norėti

See also: noreti

Lithuanian

Etymology

Of unclear origin, with various theories proposed:

• Perhaps related to Ancient Greek νωρεῖ (nōreî, “is active”) and thus ἐνεργέω (energéō, “to operate”); if so, then ultimately from Proto-Indo-European *h₁én (“in”) + *wérǵom (“work”). When weighing both formal and semantic aspects, this is considered most appealing by Derksen.
• According to Smoczynski, from a Proto-Indo-European *neh₂r- (“to fear”), and connected to Hittite [script needed] (naḫḫ-, “to fear, become afraid”). This is semantically unconvincing.
• According to Fraenkel, related to nir̃šti (“rage”) and nar̃tas (“anger”), and thus probably from Proto-Indo-European *h₂nḗr (“vital energy”). This is semantically feasible, but does not account for the Lithuanian acute tone.

Pronunciation

• IPA^(key): [nɔˈrʲeːtʲɪ]

Verb

norė́ti (third-person present tense nóri, third-person past tense norė́jo)

1. (transitive, with genitive) to want

   Àš norė́čiau píeno.

   I would like milk.

   Àš nóriu ką̃ nórs veĩkti sù tavimì.

   I want to do something with you.

Conjugation

Conjugation of norėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	nóriu	nóri	nóri		nórime, nórim	nórite, nórit	nóri
	past (būtasis kartinis laikas)	norė́jau	norė́jai	norė́jo		norė́jome, norė́jom	norė́jote, norė́jot	norė́jo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	norė́davau	norė́davai	norė́davo		norė́davome, norė́davom	norė́davote, norė́davot	norė́davo
	future (būsimasis laikas)	norė́siu	norė́si	norė́s		norė́sime, norė́sim	norė́site, norė́sit	norė́s
subjunctive (tariamoji nuosaka)		norė́čiau	norė́tum, norė́tumei	norė́tų		norė́tumėme, norė́tumėm, norė́tume	norė́tumėte, norė́tumėt	norė́tų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	norė́k, norė́ki	tenóri, tenórie		norė́kime, norė́kim	norė́kite, norė́kit	tenóri, tenórie

Participles of norėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		nórįs, nórintis	nórimas
past		norė́jęs	norė́tas
past frequentative		norė́davęs	—
future		norė́siąs, norė́siantis	norė́simas
participle of necessity		—	norė́tinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		norė́damas
half-participle (padalyviai)	present	nórint
	past	norė́jus
	past frequentative	norė́davus
	future	norė́siant
manner of action (būdinys)		norė́te, norė́tinai

Synonyms

• geisti

Related terms

• (noun) noras m

(adverbs):

• noriai
• norom, noromis

References

• “norėti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN