prakalbėti

Lithuanian

Etymology

pra- +‎ kalbėti

Verb

prakalbė́ti (third-person present tense pràkalba, third-person past tense prakalbė́jo)

1. to pipe up, to begin to speak

Conjugation

Conjugation of prakalbėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	prakalbu	prakalbi	prakalba		prakalbame, prakalbam	prakalbate, prakalbat	prakalba
	past (būtasis kartinis laikas)	prakalbėjau	prakalbėjai	prakalbėjo		prakalbėjome, prakalbėjom	prakalbėjote, prakalbėjot	prakalbėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	prakalbėdavau	prakalbėdavai	prakalbėdavo		prakalbėdavome, prakalbėdavom	prakalbėdavote, prakalbėdavot	prakalbėdavo
	future (būsimasis laikas)	prakalbėsiu	prakalbėsi	prakalbės		prakalbėsime, prakalbėsim	prakalbėsite, prakalbėsit	prakalbės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		prakalbėčiau	prakalbėtum, prakalbėtumei	prakalbėtų		prakalbėtumėme, prakalbėtumėm, prakalbėtume	prakalbėtumėte, prakalbėtumėt	prakalbėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	prakalbėk, prakalbėki	teprakalba, teprakalbie		prakalbėkime, prakalbėkim	prakalbėkite, prakalbėkit	teprakalba, teprakalbie

Participles of prakalbėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		prakalbąs, prakalbantis	prakalbamas
past		prakalbėjęs	prakalbėtas
past frequentative		prakalbėdavęs	—
future		prakalbėsiąs, prakalbėsiantis	prakalbėsimas
participle of necessity		—	prakalbėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		prakalbėdamas
half-participle (padalyviai)	present	prakalbant
	past	prakalbėjus
	past frequentative	prakalbėdavus
	future	prakalbėsiant
manner of action (būdinys)		prakalbėte, prakalbėtinai