įvalgyti
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]Verb
[edit]įválgyti (third-person present tense įválgo, third-person past tense įválgė)
Conjugation
[edit]Conjugation of įvalgyti
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) |
1st person (pirmasis asmuo) |
2nd person (antrasis asmuo) |
3rd person (trečiasis asmuo) | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative (tiesioginė nuosaka) |
present (esamasis laikas) |
įvalgau | įvalgai | įvalgo | įvalgome, įvalgom |
įvalgote, įvalgot |
įvalgo | |
| past (būtasis kartinis laikas) |
įvalgiau | įvalgei | įvalgė | įvalgėme, įvalgėm |
įvalgėte, įvalgėt |
įvalgė | ||
| past frequentative (būtasis dažninis laikas) |
įvalgydavau | įvalgydavai | įvalgydavo | įvalgydavome, įvalgydavom |
įvalgydavote, įvalgydavot |
įvalgydavo | ||
| future (būsimasis laikas) |
įvalgysiu | įvalgysi | įvalgys | įvalgysime, įvalgysim |
įvalgysite, įvalgysit |
įvalgys | ||
| subjunctive (tariamoji nuosaka) |
įvalgyčiau | įvalgytum, įvalgytumei |
įvalgytų | įvalgytumėme, įvalgytumėm, įvalgytume |
įvalgytumėte, įvalgytumėt |
įvalgytų | ||
| imperative (liepiamoji nuosaka) |
— | įvalgyk, įvalgyki |
teįvalgo, teįvalgai |
įvalgykime, įvalgykim |
įvalgykite, įvalgykit |
teįvalgo, teįvalgai | ||
Participles of įvalgyti
| Adjectival (dalyviai) | |||
|---|---|---|---|
| active | passive | ||
| present | įvalgąs, įvalgantis | įvalgomas | |
| past | įvalgęs | įvalgytas | |
| past frequentative | įvalgydavęs | — | |
| future | įvalgysiąs, įvalgysiantis | įvalgysimas | |
| participle of necessity | — | įvalgytinas | |
| Adverbial | |||
| special (pusdalyvis) | įvalgydamas | ||
| half-participle (padalyviai) |
present | įvalgant | |
| past | įvalgius | ||
| past frequentative | įvalgydavus | ||
| future | įvalgysiant | ||
| manner of action (būdinys) | įvalgyte, įvalgytinai | ||