dėti

See also: deti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *dḗˀtei, from Proto-Indo-European *dʰeh₁-.

Pronunciation

• IPA^(key): /ˈdʲeːtʲɪ/

Verb

dė́ti (third-person present tense dẽda, third-person past tense dė́jo)

1. (transitive) to place, to lay, to put

Conjugation

Conjugation of dėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	dedu	dedi	deda		dedame, dedam	dedate, dedat	deda
	past (būtasis kartinis laikas)	dėjau	dėjai	dėjo		dėjome, dėjom	dėjote, dėjot	dėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	dėdavau	dėdavai	dėdavo		dėdavome, dėdavom	dėdavote, dėdavot	dėdavo
	future (būsimasis laikas)	dėsiu	dėsi	dės		dėsime, dėsim	dėsite, dėsit	dės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		dėčiau	dėtum	dėtų		dėtumėme, dėtumėm, dėtume	dėtumėte, dėtumėt	dėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	dėk, dėki	tededa		dėkime, dėkim	dėkite, dėkit	tededa

Participles of dėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		dedąs, dedantis	dedamas
past		dėjęs	dėtas
past frequentative		dėdavęs	—
future		dėsiąs, dėsiantis	dėsimas
participle of necessity		—	dėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		dėdamas
half-participle (padalyviai)	present	dedant
	past	dėjus
	past frequentative	dėdavus
	future	dėsiant
manner of action (būdinys)		dėte, dėtinai

Derived terms

(Nouns)

• (verbal noun) dėjìmas m
• dėklas m

(Verbs)

• apdėti
• dėstyti
• (reflexive) dėtis
• įdėti
• nudėti
• padėti
• pradėti
  • (reflexive) prasidėti
• pridėti
  • (reflexive) prisidėti
• sudėti
• uždėti

See also

• guldyti, kloti, krauti

References

• Derksen, Rick (2008) “*děti I”, in Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, →ISSN, page 104