išbučiavęs

Lithuanian

Pronunciation

• IPA^(key): [ɪʃbʊˈtʲʃʲæːʋʲæːs]

Participle

išbučiãvęs

1. past active participle of išbučiuoti

Declension

    non-pronominal forms of išbučiavęs

	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	išbučiavęs	išbučiavę		išbučiavusi	išbučiavusios
genitive	išbučiavusio	išbučiavusių		išbučiavusios	išbučiavusių
dative	išbučiavusiam	išbučiavusiems		išbučiavusiai	išbučiavusioms
accusative	išbučiavusį	išbučiavusius		išbučiavusią	išbučiavusias
instrumental	išbučiavusiu	išbučiavusiais		išbučiavusia	išbučiavusiomis
locative	išbučiavusiame	išbučiavusiuose		išbučiavusioje	išbučiavusiose
vocative	išbučiavęs	išbučiavę		išbučiavusi	išbučiavusios

    pronominal forms of išbučiavęs

	masculine			feminine
	singular	plural		singular	plural
nominative	išbučiavusysis	išbučiavusieji		išbučiavusioji	išbučiavusiosios
genitive	išbučiavusiojo	išbučiavusiųjų		išbučiavusiosios	išbučiavusiųjų
dative	išbučiavusiajam	išbučiavusiesiems		išbučiavusiajai	išbučiavusiosioms
accusative	išbučiavusįjį	išbučiavusiuosius		išbučiavusiąją	išbučiavusiąsias
instrumental	išbučiavusiuoju	išbučiavusiaisiais		išbučiavusiąja	išbučiavusiosiomis
locative	išbučiavusiajame	išbučiavusiuosiuose		išbučiavusiojoje	išbučiavusiosiose
vocative	išbučiavusysis	išbučiavusieji		išbučiavusioji	išbučiavusiosios