ištylėti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ tylėti

Pronunciation

• IPA^(key): [ɪʃʲtʲiːˈlʲeːtʲɪ]

Verb

ištylė́ti (third-person present tense ištỹli, third-person past tense ištylė́jo)

1. (intransitive) to be quiet for some time; to hold one's peace; to not speak a word

Conjugation

Conjugation of ištylėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	ištyliu	ištyli	ištyli		ištylime, ištylim	ištylite, ištylit	ištyli
	past (būtasis kartinis laikas)	ištylėjau	ištylėjai	ištylėjo		ištylėjome, ištylėjom	ištylėjote, ištylėjot	ištylėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	ištylėdavau	ištylėdavai	ištylėdavo		ištylėdavome, ištylėdavom	ištylėdavote, ištylėdavot	ištylėdavo
	future (būsimasis laikas)	ištylėsiu	ištylėsi	ištylės		ištylėsime, ištylėsim	ištylėsite, ištylėsit	ištylės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		ištylėčiau	ištylėtum, ištylėtumei	ištylėtų		ištylėtumėme, ištylėtumėm, ištylėtume	ištylėtumėte, ištylėtumėt	ištylėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	ištylėk, ištylėki	teištyli, teištylie		ištylėkime, ištylėkim	ištylėkite, ištylėkit	teištyli, teištylie

Participles of ištylėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		ištylįs, ištylintis	ištylimas
past		ištylėjęs	ištylėtas
past frequentative		ištylėdavęs	—
future		ištylėsiąs, ištylėsiantis	ištylėsimas
participle of necessity		—	ištylėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		ištylėdamas
half-participle (padalyviai)	present	ištylint
	past	ištylėjus
	past frequentative	ištylėdavus
	future	ištylėsiant
manner of action (būdinys)		ištylėte, ištylėtinai

Derived terms

• išsitylėti