kilmininkas

Lithuanian

Etymology

From kilmė.

Pronunciation

• IPA^(key): [kʲɪlʲmʲɪˈnʲɪŋkɐs]
• Hyphenation: kil‧mi‧nin‧kas

Noun

kilminiñkas m (plural kilminiñkai) stress pattern 2

1. (grammar) genitive case

Declension

declension of kilmininkas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	kilminiñkas	kilminiñkai
genitive (kilmininkas)	kilminiñko	kilminiñkų
dative (naudininkas)	kilminiñkui	kilminiñkams
accusative (galininkas)	kilminiñką	kilmininkùs
instrumental (įnagininkas)	kilmininkù	kilminiñkais
locative (vietininkas)	kilmininkè	kilminiñkuose
vocative (šauksmininkas)	kilminiñke	kilminiñkai