laikyti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Baltic *laikītei, from Proto-Indo-European *loykʷ-éye-ti, ultimately from the causative form of Proto-Indo-European *leykʷ- (“to leave”). See also li̇̀kti.

Pronunciation

• IPA^(key): /ɫaɪˈkʲiːtʲɪ/

Verb

laikýti (third-person present tense lai̇̃ko, third-person past tense lai̇̃kė)

1. (transitive) to hold, to keep
2. (transitive) to store

Conjugation

Conjugation of laikyti

		singular vienaskaita				plural daugiskaita
		1st person	2nd person	3rd person		1st person	2nd person	3rd person
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	laikau	laikai	laiko		laikome, laikom	laikote, laikot	laiko
	past būtasis kartinis laikas	laikiau	laikei	laikė		laikėme, laikėm	laikėte, laikėt	laikė
	past frequentative būtasis dažninis laikas	laikydavau	laikydavai	laikydavo		laikydavome, laikydavom	laikydavote, laikydavot	laikydavo
	future būsimasis laikas	laikysiu	laikysi	laikys		laikysime, laikysim	laikysite, laikysit	laikys
subjunctive tariamoji nuosaka		laikyčiau	laikytum, laikytumei	laikytų		laikytumėme, laikytumėm, laikytume	laikytumėte, laikytumėt	laikytų
imperative liepiamoji nuosaka		—	laikyk, laikyki	telaiko, telaikai		laikykime, laikykim	laikykite, laikykit	telaiko, telaikai

Participles of laikyti

adjectival (dalyviai) active passive present laikąs, laikantis laikomas past laikęs laikytas past frequentative laikydavęs — future laikysiąs, laikysiantis laikysimas participle of necessity — laikytinas adverbial special pusdalyvis laikydamas half-participle padalyviai present laikant past laikius past frequentative laikydavus future laikysiant manner of action būdinys laikyte, laikytinai

Derived terms

(Nouns)

• lai̇̃kymas m

(Verbs)

• palaikýti

Participle

laikyti m

1. nominative masculine plural of laikýtas