stačiatikis
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]Probably a calque of Russian правосла́вный (pravoslávnyj), from Old Church Slavonic православьнъ (pravoslavĭnŭ), itself a calque of Ancient Greek ὀρθόδοξος (orthódoxos). The first component appears to be stačias (“upright”), however the second component corresponding to "fame" or "glory" is uncertain.
Adjective
[edit]stačiãtikis m (feminine stačiatikė)
Declension
[edit]declension of stačiatikis
masculine | feminine | ||||
---|---|---|---|---|---|
singular | plural | singular | plural | ||
nominative | stačiãtikis | stačiãtikiai | stačiãtikė | stačiãtikės | |
genitive | stačiãtikio | stačiãtikių | stačiãtikės | stačiãtikių | |
dative | stačiãtikiam | stačiãtikiams | stačiãtikei | stačiãtikėms | |
accusative | stačiãtikį | stačiãtikius | stačiãtikę | stačiãtikes | |
instrumental | stačiãtikiu | stačiãtikiais | stačiãtike | stačiãtikėmis | |
locative | stačiãtikiame | stačiãtikiuose | stačiãtikėje | stačiãtikėse | |
vocative | stačiãtikis | stačiãtikiai | stačiãtikė | stačiãtikės |
Derived terms
[edit]References
[edit]- “stačiatikis”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “stačiatikis”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024