būti

Definition from Wiktionary, a free dictionary

Jump to: navigation, search

Contents

[edit] Lithuanian

[edit] Etymology

Common Balto-Slavic, from Proto-Balto-Slavic *būtēy; present tense forms are from Proto-Indo-European *h₁es- (“‘to be’”), suppletive stem forms derive from Proto-Indo-European *bʰuh₂- (“‘to become’”). Compare identical situation in Old Church Slavonic бꙑти (byti). Cognate to Latvian būt.

[edit] Pronunciation

  • IPA: [ˈbuːtʲɪ]

[edit] Verb

bū́ti (third-person present tense yrà, third-person past tense bùvo)

  1. to be
  2. to exist
  3. to become

[edit] Conjugation

    conjugation of būti
singular plural
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present esu esi yra esame esate yra
past buvau buvai buvo buvome buvote buvo
past frequentative būdavau būdavai būdavo būdavome būdavote būdavo
future būsiu būsi bus būsime būsite bus
subjunctive būčiau būtum būtų būtumėme būtumėte būtų
imperative — būk tebūna būkime būkite tebūna
    dalyviai of būti
active passive
present esąs, esantis esamas
past buvęs būtas
past frequentative būdavęs —
future būsiąs, būsiantis būsimas
participle of necessity — būtinas
    pusdalyvis of būti
active
special adverbial participle būdamas
    padalyviai of būti
active
present adverbial esant
past adverbial buvus
past frequentative adverbial būdavus
future adverbial būsiant
    būdinys of būti
manner of action participle būte, būtinai

[edit] Derived terms

Derived terms

[edit] Participle

būti

  1. masculine plural nominative form of būtas.
Retrieved from "http://en.wiktionary.org/wiki/b%C5%ABti"