būti

Lithuanian

Etymology

Common Balto-Slavic, from Proto-Balto-Slavic *būtēy; present tense forms are from Proto-Indo-European *h₁es- (“to be”), suppletive stem forms derive from Proto-Indo-European *bʰuh₂- (“to become”) (see Proto-Indo-European *bʰew-). Compare identical situation in Old Church Slavonic бꙑти (byti). Cognate to Latvian būt.

Pronunciation

• IPA: [ˈbuːtʲɪ]

Verb

bū́ti (third-person present tense yrà, third-person past tense bùvo)

1. to be
2. to exist
3. to become

Conjugation

conjugation of būti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	esu	esi	yra		esame	esate	yra
	past (būtasis kartinis laikas)	buvau	buvai	buvo		buvome	buvote	buvo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	būdavau	būdavai	būdavo		būdavome	būdavote	būdavo
	future (būsimasis laikas)	būsiu	būsi	bus		būsime	būsite	bus
subjunctive (tariamoji nuosaka)		būčiau	būtum	būtų		būtumėme	būtumėte	būtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	būk	tebūna		būkime	būkite	tebūna

dalyviai of būti

	active	passive
present	esąs, esantis	esamas
past	buvęs	būtas
past frequentative	būdavęs	—
future	būsiąs, būsiantis	būsimas
participle of necessity	—	būtinas

pusdalyvis of būti

	active
special adverbial participle	būdamas

padalyviai of būti

	active
present adverbial	esant
past adverbial	buvus
past frequentative adverbial	būdavus
future adverbial	būsiant

būdinys of būti

manner of action participle	būte, būtinai

Derived terms

Derived terms

antbūti apibūti atbūti - to serve buvimas būtis dabūti išbūti - to stay įbūti nubūti

pabūti - to make a stay perbūti prabūti pribūti subūti užbūti užsibūti

Participle

būti

1. masculine plural nominative form of būtas.