brandus

From Wiktionary, the free dictionary
Jump to navigation Jump to search

Lithuanian[edit]

Etymology[edit]

Adjectival form of brę́sti [1]

Adjective[edit]

brandùs m (feminine brandì, neuter brandù) stress pattern 4

  1. mature

Declension[edit]

Non-pronominal forms (neįvardžiuotinės formos) of brandus
positive degree
neuter brandu
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative brandus brandūs brandi brandžios
genitive brandaus brandžių brandžios brandžių
dative brandžiam brandiems brandžiai brandžioms
accusative brandų brandžius brandžią brandžias
instrumental brandžiu brandžiais brandžia brandžiomis
locative brandžiame brandžiuose brandžioje brandžiose
vocative brandus brandūs brandi brandžios
comparative degree
neuter brandžiau
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative brandesnis brandesni brandesnė brandesnės
genitive brandesnio brandesnių brandesnės brandesnių
dative brandesniam brandesniems brandesnei brandesnėms
accusative brandesnį brandesnius brandesnę brandesnes
instrumental brandesniu brandesniais brandesne brandesnėmis
locative brandesniame brandesniuose brandesnėje brandesnėse
superlative degree
neuter brandžiausia
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative brandžiausias brandžiausi brandžiausia brandžiausios
genitive brandžiausio brandžiausių brandžiausios brandžiausių
dative brandžiausiam brandžiausiems brandžiausiai brandžiausioms
accusative brandžiausią brandžiausius brandžiausią brandžiausias
instrumental brandžiausiu brandžiausiais brandžiausia brandžiausiomis
locative brandžiausiame brandžiausiuose brandžiausioje brandžiausiose
Pronominal forms (įvardžiuotinės formos) of brandus
positive degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative brandusis brandieji brandžioji brandžiosios
genitive brandžiojo brandžiųjų brandžiosios brandžiųjų
dative brandžiajam brandžiesiems brandžiajai brandžiosioms
accusative brandųjį brandžiuosius brandžiąją brandžiąsias
instrumental brandžiuoju brandžiaisiais brandžiąja brandžiosiomis
locative brandžiajame brandžiuosiuose brandžiojoje brandžiosiose
vocative brandusis brandieji brandžioji brandžiosios
comparative degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative brandesnysis brandesnieji brandesnioji brandesniosios
genitive brandesniojo brandesniųjų brandesniosios brandesniųjų
dative brandesniajam brandesniesiems brandesniajai brandesniosioms
accusative brandesnįjį brandesniuosius brandesniąją brandesniąsias
instrumental brandesniuoju brandesniaisiais brandesniąja brandesniosiomis
locative brandesniajame brandesniuosiuose brandesniojoje brandesniosiose
superlative degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative brandžiausiasis brandžiausieji brandžiausioji brandžiausiosios
genitive brandžiausiojo brandžiausiųjų brandžiausiosios brandžiausiųjų
dative brandžiausiajam brandžiausiesiems brandžiausiajai brandžiausiosioms
accusative brandžiausiąjį brandžiausiuosius brandžiausiąją brandžiausiąsias
instrumental brandžiausiuoju brandžiausiaisiais brandžiausiąja brandžiausiosiomis
locative brandžiausiajame brandžiausiuosiuose brandžiausiojoje brandžiausiosiose

Derived terms[edit]

References[edit]

  1. ^ Derksen, Rick (2015) “brandus”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, pages 97-8
  • “brandus”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
  • “brandus”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024
Retrieved from "https://en.wiktionary.org/w/index.php?title=brandus&oldid=79079112"