daina
See also: Daina
Hausa
Verb
dainā̀ (grade 1)
- to quit doing, to cease
Lithuanian
Etymology
From (deprecated template usage) [etyl] Proto-Balto-Slavic *dainā (compare Latvian daĩn̨a), from *deî- (“to sing, dance”) (compare Latvian diêt), from (deprecated template usage) [etyl] Proto-Indo-European *dih₁- (“move swiftly”) (compare Old Irish dían (“fast”), Ancient Greek δίω (díō, “I run away, flee”), Sanskrit दीयति (dīyati, “he soars”)). Cf. also Romanian doină.
Pronunciation
Noun
dainà f (plural daĩnos) stress pattern 4 [1]
Declension
Declension of dainà
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | dainà | daĩnos |
| genitive (kilmininkas) | dainõs | dainų̃ |
| dative (naudininkas) | daĩnai | dainóms |
| accusative (galininkas) | daĩną | dainàs |
| instrumental (įnagininkas) | dainà | dainomìs |
| locative (vietininkas) | dainojè | dainosè |
| vocative (šauksmininkas) | daĩna | daĩnos |
Related terms
Derived terms
- (nouns) dainininkas m/dainininkė f, dainius m/dainė f
- (verb) dainuoti
References
- ^ “daina” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ “dainuoti” in Balčikonis, op. cit.