evangelistas

Latin

Noun

ēvangelistās

1. accusative plural of ēvangelista

Lithuanian

Etymology

Borrowed from Latin ēvangelista, from Ancient Greek εὐαγγελιστής (euangelistḗs).

Pronunciation

• IPA^(key): [ɛʋɐŋʲɡʲɛˈlʲɪstɐs]
• Hyphenation: e‧van‧ge‧lis‧tas

Noun

evangelìstas m (plural evangelìstai) stress pattern 2

1. (biblical) Evangelist (writer of a gospel, especially the four New Testament Gospels)

Declension

Declension of evangelìstas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	evangelìstas	evangelìstai
genitive (kilmininkas)	evangelìsto	evangelìstų
dative (naudininkas)	evangelìstui	evangelìstams
accusative (galininkas)	evangelìstą	evangelistùs
instrumental (įnagininkas)	evangelistù	evangelìstais
locative (vietininkas)	evangelistè	evangelìstuose
vocative (šauksmininkas)	evangelìste	evangelìstai

Related terms

• evangelìškas
• evangèlija
• evangèlikas

 

Further reading

• “evangelistas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
• “evangelistas”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
• “evangelistas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024
• evangelistai, entry by Petras Kimbrys, in Visuotinė lietuvių enciklopedija (Universal Lithuanian Encyclopedia)

Spanish

Noun

evangelistas

1. plural of evangelista