judėti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Baltic, from Proto-Balto-Slavic *jaudīˀtei, ultimately from Proto-Indo-European *Hyéwdʰh₁eti (“to move forward”), or a root *Hyewdʰ-, derived from *h₂yew-. Compare Sanskrit युध्यते (yúdhyate, “to battle”).

Pronunciation

• IPA^(key): [jʊˈdʲeːtʲɪ]

Verb

judė́ti (third-person present tense jùda, third-person past tense judė́jo)

1. (intransitive) to move

Conjugation

Conjugation of judėti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	judu	judi	juda		judame, judam	judate, judat	juda
	past (būtasis kartinis laikas)	judėjau	judėjai	judėjo		judėjome, judėjom	judėjote, judėjot	judėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	judėdavau	judėdavai	judėdavo		judėdavome, judėdavom	judėdavote, judėdavot	judėdavo
	future (būsimasis laikas)	judėsiu	judėsi	judės		judėsime, judėsim	judėsite, judėsit	judės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		judėčiau	judėtum, judėtumei	judėtų		judėtumėme, judėtumėm, judėtume	judėtumėte, judėtumėt	judėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	judėk, judėki	tejuda, tejudie		judėkime, judėkim	judėkite, judėkit	tejuda, tejudie

Participles of judėti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		judąs, judantis	judamas
past		judėjęs	judėtas
past frequentative		judėdavęs	—
future		judėsiąs, judėsiantis	judėsimas
participle of necessity		—	judėtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		judėdamas
half-participle (padalyviai)	present	judant
	past	judėjus
	past frequentative	judėdavus
	future	judėsiant
manner of action (būdinys)		judėte, judėtinai

Derived terms

prefixed forms of judėti

• įsijudėti
• išjudėti
• nujudėti
• pajudėti
• sujudėti

• judėjimas

See also

• judinti