pavojus
Lithuanian
[edit]Etymology
[edit]Deverbal from *pavóti, *pavóju (“to be helpless”), from Proto-Indo-European *(h₁)wéh₂-ye-ti (“becomes empty, dies out”).[1] Cognate with Ancient Greek ἐάω (eáō, “to yeld”), Sanskrit वायति (vāyati, “to dry out”).[2]
Related to vójęs, voti̇̀s. The adjective is a denominal.
Pronunciation
[edit]Noun
[edit]pavõjus m (plural pavõjai) stress pattern 2 [3]
Declension
[edit]| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | pavõjus | pavõjai |
| genitive (kilmininkas) | pavõjaus | pavõjų |
| dative (naudininkas) | pavõjui | pavõjams |
| accusative (galininkas) | pavõjų | pavojùs |
| instrumental (įnagininkas) | pavõjumi | pavõjais |
| locative (vietininkas) | pavõjuje | pavõjuose |
| vocative (šauksmininkas) | pavõjau | pavõjai |
Antonyms
[edit]Derived terms
[edit]- (Adjective) pavojingas
Adjective
[edit]pavojùs m (feminine pavoji̇̀, neuter pavojù) stress pattern 4 [4]
Synonyms
[edit]Antonyms
[edit]References
[edit]- ^ Smoczyński, Wojciech (2007), “pavõjus”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego [Etymological Dictionary of the Lithuanian Language][1] (in Polish), Vilnius: Vilnius University, page 874
- ^ Pokorny, Julius (1959), Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 1, Bern, München: Francke Verlag, page 345 of 345, 346
- ^ “pavõjus” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ “pavojùs” in Balčikonis, op. cit.