raumuo
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian
[edit]
Etymology
[edit]Cognate with Latvian raumins (“muscle”), from an earlier genitive singular form *raud-men-s, from raudà (“redness”) (for which see raudónas (“red, ruddy”) for more) + a nominal suffix -men.[1]
Pronunciation
[edit]Noun
[edit]raumuõ m (plural raũmenys) stress pattern 3b [2]
Declension
[edit]Declension of raumuõ
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | raumuõ | raũmenys |
| genitive (kilmininkas) | raumeñs | raumenų̃ |
| dative (naudininkas) | raũmeniui | raumenìms |
| accusative (galininkas) | raũmenį | raũmenis |
| instrumental (įnagininkas) | raũmeniu | raumenimìs |
| locative (vietininkas) | raumenyjè | raumenysè |
| vocative (šauksmininkas) | raumeniẽ | raũmenys |
References
[edit]- ^ Smoczyński, Wojciech (2007) “raumuõ”, in Słownik etymologiczny je̜zyka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 503
- ↑ 2.0 2.1 “raumuo” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ “raumuo” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN