stoti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *stā́ˀtei (“to stand”).

Pronunciation

• IPA^(key): /ˈstɔ̂ː.tɪ/

Verb

stóti (third-person present tense stója, third-person past tense stójo)

1. to stand
2. (continuous) to cease

Conjugation

Conjugation of stoti

		singular vienaskaita				plural daugiskaita
		1st person	2nd person	3rd person		1st person	2nd person	3rd person
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	stóju	stóji	stója		stójame, stójam	stójate, stójat	stója
	past būtasis kartinis laikas	stójau	stójai	stójo		stójome, stójom	stójote, stójot	stójo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	stódavau	stódavai	stódavo		stódavome, stódavom	stódavote, stódavot	stódavo
	future būsimasis laikas	stósiu	stósi	stõs		stósime, stósim	stósite, stósit	stõs
subjunctive tariamoji nuosaka		stóčiau	stótum, stótumei	stótų		stótumėme, stótumėm, stótume	stótumėte, stótumėt	stótų
imperative liepiamoji nuosaka		—	stók, stóki	testója, testójie		stókime, stókim	stókite, stókit	testója, testójie

Participles of stoti

adjectival (dalyviai) active passive present stójąs, stójantis stójamas past stójęs stótas past frequentative stódavęs — future stósiąs, stósiantis stósimas participle of necessity — stótinas adverbial special pusdalyvis stódamas half-participle padalyviai present stójant past stójus past frequentative stódavus future stósiant manner of action būdinys stóte, stótinai

Derived terms

• atstóti (“to substitute”)
• nustóti (“to stop”)
• sustóti (“to stop, halt”)