atsiminti

Lithuanian

Etymology

at- +‎ mintis

Verb

atsimiñti (third-person present tense atsìmena, third-person past tense atsìminė)

1. (transitive, with accusative) to remember

   Àš atsìmenu sàvo var̃dą

   I remember my name

   Ar̃ tù neatsìmeni sàvo var̃do?

   Don't you remember your name?

Conjugation

Conjugation of atsiminti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	atsìmenu	atsìmeni	atsìmena		atsìmename, atsìmenam	atsìmenate, atsìmenat	atsìmena
	past (būtasis kartinis laikas)	atsìminiau	atsìminei	atsìminė		atsìminėme, atsìminėm	atsìminėte, atsìminėt	atsìminė
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	atsimiñdavau	atsimiñdavai	atsimiñdavo		atsimiñdavome, atsimiñdavom	atsimiñdavote, atsimiñdavot	atsimiñdavo
	future (būsimasis laikas)	atsimiñsiu	atsimiñsi	atsimiñs		atsimiñsime, atsimiñsim	atsimiñsite, atsimiñsit	atsimiñs
subjunctive (tariamoji nuosaka)		atsimiñčiau	atsimiñtum	atsimiñtų		atsimiñtumėme, atsimiñtumėm, atsimiñtume	atsimiñtumėte, atsimiñtumėt	atsimiñtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	atsimiñk, atsimiñki	teatsìmena		atsimiñkime, atsimiñkim	atsimiñkite, atsimiñkit	teatsìmena

Participles of atsiminti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		atsìmenąs, atsìmenantis	atsìmenamas
past		atsìminęs	atsimiñtas
past frequentative		atsimiñdavęs	—
future		atsimiñsiąs, atsimiñsiantis	atsimiñsimas
participle of necessity		—	atsimiñtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		atsimiñdamas
half-participle (padalyviai)	present	atsìmenant
	past	atsìminus
	past frequentative	atsimiñdavus
	future	atsimiñsiant
manner of action (būdinys)		atsimiñte, atsimiñtinai