duckling

Ducklings.

English

Etymology

From Late Middle English duckling, dookelyng (“duckling”), from duk, doke (“duck”) + -ling.

Pronunciation

• enPR: dŭkʹlĭng, IPA: /ˈdʌklɪŋ/, SAMPA: /"dVklIN/

• Audio (US)

  (file)

Noun

duckling (plural ducklings)

1. A young duck.

Derived terms

• ugly duckling

Related terms

• duck
• gosling
• swanling

Translations

young duck

Bosnian: pače (bs) n. Bulgarian: пате n. Catalan: aneguet (ca) m. Chinese: Mandarin: 小鴨子 (zh) (xiǎo yāzi) Min Nan: 鴨咪仔 (ah-bî-á), 鴨仔囝 (ah-á-kiáⁿ) Czech: káčátko (cs) n. Danish: ælling (da) c. French: canardeau (fr) m., caneton (fr) m. German: Entenküken (de) n., Entchen (de) n., Entlein (de) n., Jungente (de) f., junge Ente (de) f. Greek: παπί (el) (papí) n., παπάκι (el) (papáki) n. Hungarian: kiskacsa (hu) Icelandic: andarungi (is) m. Indonesian: itik (id) Irish: lachín (ga) m., éan lachan (ga) m. Italian: anatroccolo (it) m. Jèrriais: cannot m.

Latin: anaticula (la) f. Latvian: pīlēns (lv) Lithuanian: ančiukas (lt) m. Macedonian: патче (mk) n., пајче (mk) n., бибе (mk) n. Malay: anak itik (ms) Montagnais: shishipiss Norwegian: andunge (no) m. Polish: kaczę n., kaczątko (pl) n. Portuguese: patinho (pt) m. Russian: утёнок (ru) (ut'ónok) m. Slovak: kačiatko n. Spanish: patito (es) m. Swedish: (obsolete) älling (sv) c., (wild) andunge (sv) c., (domestic) ankunge (sv) c. Turkish: (dialectal) badi (tr) Volapük: (male or female) dökül (vo), (male) hidökül (vo), (female) jidökül (vo)