Jump to content

britė

From Wiktionary, the free dictionary
See also: brite and Brite

Lithuanian

[edit]

Noun

[edit]

bri̇̀tė f (plural bri̇̀tės, masculine bri̇̀tas) stress pattern 2

  1. Briton (woman from Great Britain)

Declension

[edit]
Declension of bri̇̀tė
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) bri̇̀tė bri̇̀tės
genitive (kilmininkas) bri̇̀tės bri̇̀čių
dative (naudininkas) bri̇̀tei bri̇̀tėms
accusative (galininkas) bri̇̀tę britès
instrumental (įnagininkas) britè bri̇̀tėmis
locative (vietininkas) bri̇̀tėje bri̇̀tėse
vocative (šauksmininkas) bri̇̀te bri̇̀tės