dėmė
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian[edit]
Etymology[edit]
De-prefixing of núodėmė (“sin”), itself formed from a reanalysis of nusidėti (“to sin”) with omission of the reflexive particle si, the verb from nuõ (“away from; for, against”) + dėti (“to place”).[1]
Pronunciation[edit]
Noun[edit]
dėmė̃ f (plural dė̃mės) stress pattern 4
Declension[edit]
Declension of dėmė̃
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | dėmė̃ | dė̃mės |
| genitive (kilmininkas) | dėmė̃s | dėmių̃ |
| dative (naudininkas) | dė̃mei | dėmė́ms |
| accusative (galininkas) | dė̃mę | dėmès |
| instrumental (įnagininkas) | dėmè | dėmėmìs |
| locative (vietininkas) | dėmėjè | dėmėsè |
| vocative (šauksmininkas) | dė̃me | dė̃mės |
Related terms[edit]
References[edit]
- ^ Wojciech Smoczyński (2018) “dėmė̃”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, , →ISBN, page 100