galėti

Lithuanian

galia +‎ -ėti, from Proto-Indo-European *gelH-, related to Proto-Celtic *galnati (“to be able”) and *galā (“ability”).

galė́ti (third-person present tense gãli, third-person past tense galė́jo)

Conjugation of galėti

		singular (vienaskaita)			plural (daugiskaita)
		1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)	1^st person (pirmasis asmuo)	2^nd person (antrasis asmuo)	3^rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	galiu	gali	gali	galime, galim	galite, galit	gali
	past (būtasis kartinis laikas)	galėjau	galėjai	galėjo	galėjome, galėjom	galėjote, galėjot	galėjo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	galėdavau	galėdavai	galėdavo	galėdavome, galėdavom	galėdavote, galėdavot	galėdavo
	future (būsimasis laikas)	galėsiu	galėsi	galės	galėsime, galėsim	galėsite, galėsit	galės
subjunctive (tariamoji nuosaka)		galėčiau	galėtum, galėtumei	galėtų	galėtumėme, galėtumėm, galėtume	galėtumėte, galėtumėt	galėtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	galėk, galėki	tegali, tegalie	galėkime, galėkim	galėkite, galėkit	tegali, tegalie

Participles of galėti

prefixed forms of galėti

prefixed forms of galėjimas

Matasović, Ranko (2009) Etymological Dictionary of Proto-Celtic (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 9), Leiden: Brill, →ISBN