kosio
See also: kośio
Finnish
Etymology
From Proto-Uralic *koća.
Noun
kosio
Declension
Inflection of kosio (Kotus type 3/valtio, no gradation) | ||||
---|---|---|---|---|
nominative | kosio | kosiot | ||
genitive | kosion | kosioiden kosioitten | ||
partitive | kosiota | kosioita | ||
illative | kosioon | kosioihin | ||
singular | plural | |||
nominative | kosio | kosiot | ||
accusative | nom. | kosio | kosiot | |
gen. | kosion | |||
genitive | kosion | kosioiden kosioitten | ||
partitive | kosiota | kosioita | ||
inessive | kosiossa | kosioissa | ||
elative | kosiosta | kosioista | ||
illative | kosioon | kosioihin | ||
adessive | kosiolla | kosioilla | ||
ablative | kosiolta | kosioilta | ||
allative | kosiolle | kosioille | ||
essive | kosiona | kosioina | ||
translative | kosioksi | kosioiksi | ||
abessive | kosiotta | kosioitta | ||
instructive | — | kosioin | ||
comitative | See the possessive forms below. |