mokyti

Lithuanian

Etymology

A causative form of mokėti (“to know, be able to, pay”). Cognate with Latvian mācīt.

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈmôːkʲiːt̪ʲɪ]

Verb

mókyti (third-person present tense móko, third-person past tense mókė)

1. (transitive) to teach

Conjugation

Conjugation of mokyti

		singular vienaskaita				plural daugiskaita
		1st person	2nd person	3rd person		1st person	2nd person	3rd person
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	mokau	mokai	moko		mokome, mokom	mokote, mokot	moko
	past būtasis kartinis laikas	mokiau	mokei	mokė		mokėme, mokėm	mokėte, mokėt	mokė
	past frequentative būtasis dažninis laikas	mokydavau	mokydavai	mokydavo		mokydavome, mokydavom	mokydavote, mokydavot	mokydavo
	future būsimasis laikas	mokysiu	mokysi	mokys		mokysime, mokysim	mokysite, mokysit	mokys
subjunctive tariamoji nuosaka		mokyčiau	mokytum, mokytumei	mokytų		mokytumėme, mokytumėm, mokytume	mokytumėte, mokytumėt	mokytų
imperative liepiamoji nuosaka		—	mokyk, mokyki	temoko, temokai		mokykime, mokykim	mokykite, mokykit	temoko, temokai

Participles of mokyti

adjectival (dalyviai) active passive present mokąs, mokantis mokomas past mokęs mokytas past frequentative mokydavęs — future mokysiąs, mokysiantis mokysimas participle of necessity — mokytinas adverbial special pusdalyvis mokydamas half-participle padalyviai present mokant past mokius past frequentative mokydavus future mokysiant manner of action būdinys mokyte, mokytinai

Synonyms

• dėstyti

Derived terms

(Verbs)

• (reflexive) mokytis
• išmokyti
• pamokyti

(Nouns)

• (verbal noun) mókymas m
• mokykla f
• mokinys m / mokinė f
• mokytojas m / mokytoja f