mokytojas

Lithuanian

Etymology

From mókyti (“to teach”) +‎ -ojas (agentive suffix).

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈmoːkʲiːtoːjɛs]
• Hyphenation: mo‧ky‧to‧jas

Noun

mókytojas m (plural mókytojai, feminine mókytoja) stress pattern 1

1. teacher

Declension

Declension of mókytojas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	mókytojas	mókytojai
genitive (kilmininkas)	mókytojo	mókytojų
dative (naudininkas)	mókytojui	mókytojams
accusative (galininkas)	mókytoją	mókytojus
instrumental (įnagininkas)	mókytoju	mókytojais
locative (vietininkas)	mókytojuje	mókytojuose
vocative (šauksmininkas)	mókytojau	mókytojai

Related terms

• mokinė̃
• mokinỹs
• mokyklà
• mókytas
• mókyti

Derived terms

• Mókytojo knygà

Further reading

• “mokytojas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
• “mokytojas”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
• “mokytojas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2026