būti

See also: buti

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *bū́ˀtei; present tense forms are from (deprecated template usage) [etyl] Proto-Indo-European *h₁es- (“to be”), suppletive stem forms derive from (deprecated template usage) [etyl] Proto-Indo-European *bʰuH- (“to become”) (see Proto-Indo-European *bʰew-). Compare identical situation in Old Church Slavonic бꙑти (byti). Cognate to Latvian būt.

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈbuːtʲɪ]

Verb

bū́ti (third-person present tense yrà, third-person past tense bùvo)

1. to be
2. to exist
3. to become

Conjugation

Conjugation of būti

		singular (vienaskaita)				plural (daugiskaita)
		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)		1st person (pirmasis asmuo)	2nd person (antrasis asmuo)	3rd person (trečiasis asmuo)
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative (tiesioginė nuosaka)	present (esamasis laikas)	esu	esi	yra		esame	esate	yra
	past (būtasis kartinis laikas)	buvau	buvai	buvo		buvome	buvote	buvo
	past frequentative (būtasis dažninis laikas)	būdavau	būdavai	būdavo		būdavome	būdavote	būdavo
	future (būsimasis laikas)	būsiu	būsi	bus		būsime	būsite	bus
subjunctive (tariamoji nuosaka)		būčiau	būtum	būtų		būtumėme	būtumėte	būtų
imperative (liepiamoji nuosaka)		—	būk	tebūna		būkime	būkite	tebūna

Participles of būti

Adjectival (dalyviai)
		active	passive
present		esąs, esantis	esamas
past		buvęs	būtas
past frequentative		būdavęs	—
future		būsiąs, būsiantis	būsimas
participle of necessity		—	būtinas
Adverbial
special (pusdalyvis)		būdamas
half-participle (padalyviai)	present	esant
	past	buvus
	past frequentative	būdavus
	future	būsiant
manner of action (būdinys)		būte, būtinai

Derived terms

Derived terms

• antbūti
• apibūti
• atbūti - to serve
• buvimas
• būtis
• dabūti
• išbūti - to stay
• įbūti
• nubūti

• pabūti - to make a stay
• perbūti
• prabūti
• pribūti
• subūti
• užbūti
  • užsibūti

Participle

būti

1. (deprecated template usage) masculine plural nominative form of būtas.