būti

See also: buti

Lithuanian

Etymology 1

Inherited from Old Lithuanian bū́ti, fromProto-Balto-Slavic *bū́ˀtei; present tense forms are from Proto-Indo-European *h₁es- (“to be”); suppletive stem forms derive from Proto-Indo-European *bʰuH- (“to become”). Compare identical situation in Old Church Slavonic бꙑти (byti). Cognate to Latvian bût, Old Prussian būton, English be, Latin fuī, Persian بودن, Avestan 𐬠𐬀𐬎𐬎𐬀𐬌𐬙𐬌 (bauuaⁱti), Sanskrit अभूत् (abhūt), Albanian botë, Ancient Greek φύω (phúō), Armenian բույս (buys).

Pronunciation

• IPA^(key): [ˈbuːtʲɪ]

Verb

bū́ti (third-person present tense yrà, third-person past tense bùvo)

1. to be
2. to exist
3. to become

Usage notes

The copular verb bū́ti may be omitted in the present tense. For example, the yrà is optional in the sentence:

Lietuvà (yrà) labai̇̃ graži̇̀ šali̇̀s.

Lithuania is a very beautiful country.

When omitting the present-tense copula, it is possible to add emphasis through a change in intonation, the addition of the pronoun tai̇̃ (“that; [now that's]”), or the writing of a dash symbol (–).

Lietuvà – tai̇̃ labai̇̃ graži̇̀ šali̇̀s.

Lithuania – now that's a very beautiful country.

Conjugation

Conjugation of būti

		singular vienaskaita				plural daugiskaita
		1st person	2nd person	3rd person		1st person	2nd person	3rd person
		aš	tu	jis/ji		mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	esù	esi̇̀	yrà		ẽsame	ẽsate	yrà
	past būtasis kartinis laikas	buvaũ	buvai̇̃	bùvo		bùvome	bùvote	bùvo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	bū́davau	bū́davai	bū́davo		bū́davome	bū́davote	bū́davo
	future būsimasis laikas	bū́siu	bū́si	bùs		bū́sime	bū́site	bùs
subjunctive tariamoji nuosaka		bū́čiau	bū́tum	bū́tų		bū́tumėme	bū́tumėte	bū́tų
imperative liepiamoji nuosaka		—	bū́k	tebū́na		bū́kime	bū́kite	tebū́na

Participles of būti

adjectival active passive present ẽsąs ẽsantis ẽsamas past bùvęs bū́tas past frequentative bū́davęs — future bū́siąs bū́siantis bū́simas participle of necessity — bū́tinas adverbial special (pusdalyvis) bū́damas half-participle (padalyviai) present ẽsant past bùvus past frequentative bū́davus future bū́siant manner of action (būdinys) bū́te bū́tinai

Derived terms

• antbūti
• apibūti
• atbūti
• butas
• buveinė
• buvęs
• buvimas
• būklė
• būsena
• būstas
• būstinė
• būtas
• būtinis
• būtis
• būtybė
• dabūti
• išbūti
• įbūti
• nubūti
• pabūti
• perbūti
• prabūti
• pribūti
• subūti
• užbūti
• užsibūti

References

• “būti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2026
• Vytautas Ambrazas (2006), “4. Syntax § 1.19 The copula”, in Lithuanian Grammar, 2nd revised edition, pages 469–470

Etymology 2

Participle

būti

1. nominative masculine plural of būtas

Old Lithuanian

Etymology

Inherited from Proto-Balto-Slavic *bū́ˀtei.

Verb

būti (infinitive bū́ti)

1. to be

Conjugation

Conjugation of būti

		singular				dual			plural
		1st person	2nd person	3rd person		1st person	2nd person		1st person	2nd person	3rd person
indicative	present	esmi̇̀	esi̇̀	ẽst(i)		esvà	està		esmè	estè	ẽsti
	past	{{{9}}}	{{{10}}}	{{{11}}}		{{{12}}}	{{{13}}}		{{{14}}}	{{{15}}}	{{{16}}}
	past frequentative	{{{17}}}	{{{18}}}	{{{19}}}		{{{20}}}	{{{21}}}		{{{22}}}	{{{23}}}	{{{24}}}
	future	{{{25}}}	{{{26}}}	{{{27}}}		{{{28}}}	{{{29}}}		{{{30}}}	{{{31}}}	{{{32}}}
subjunctive		{{{33}}}	{{{34}}}	{{{35}}}		{{{36}}}	{{{37}}}		{{{38}}}	{{{39}}}	{{{40}}}
imperative		—	{{{41}}}	{{{42}}}		{{{43}}}	{{{44}}}		{{{45}}}	{{{46}}}	{{{47}}}

Descendants

• Lithuanian: bū́ti