Jump to content

kalė

From Wiktionary, the free dictionary

Lithuanian

[edit]

Etymology

[edit]

From Proto-Indo-European *(s)kel- (to call out, bark, cry), see also kalbà, Ancient Greek καλέω (kaléō), Proto-Celtic *kalyākos.[1]

Pronunciation 1

[edit]
  • (kalė̃) IPA(key): /kɐˈlʲěː/

Noun

[edit]

kalė̃ f (plural kãlės) stress pattern 4[2]

  1. female dog, bitch[2]
Declension
[edit]
Declension of kalė̃
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) kalė̃ kãlės
genitive (kilmininkas) kalė̃s kalių̃
dative (naudininkas) kãlei kalė́ms
accusative (galininkas) kãlę kalès
instrumental (įnagininkas) kalè kalėmi̇̀s
locative (vietininkas) kalėjè kalėsè
vocative (šauksmininkas) kãle kãlės
Hypernyms
[edit]
Collocations
[edit]

Pronunciation 2

[edit]
  • () IPA(key): /ˈkɑ̌ːlʲeː/

Verb

[edit]

kãlė

  1. third-person singular past of kalti
  2. third-person plural past of kalti

References

[edit]
  1. ^ Pokorny, Julius (1959), “548-50”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, pages 548-50
  2. 2.0 2.1 Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.