pirkti

Lithuanian

Cognate to Latvian pirkt; further origin outside of Baltic uncertain. Perhaps from a Proto-Indo-European *prek-, from *per-k-, a hypothetical -k-variant of *perh₂- (“to sell”), in which case compare Ancient Greek πέρνημι (pérnēmi, “to sell”).^[1]

pir̃kti (third-person present tense per̃ka, third-person past tense pir̃ko)

Conjugation of *pirkti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	perku	perki	perka	perkame perkam	perkate perkat	perka
	past būtasis kartinis laikas	pirkau	pirkai	pirko	pirkome pirkom	pirkote pirkot	pirko
	past frequentative būtasis dažninis laikas	pirkdavau	pirkdavai	pirkdavo	pirkdavome pirkdavom	pirkdavote pirkdavot	pirkdavo
	future būsimasis laikas	pirksiu	pirksi	pirks	pirksime pirksim	pirksite pirksit	pirks
subjunctive tariamoji nuosaka		pirkčiau	pirktum pirktumei	pirktų	pirktumėme pirktumėm pirktume	pirktumėte pirktumėt	pirktų
imperative liepiamoji nuosaka		—	pirk pirki	teperka teperkie	pirkime pirkim	pirkite pirkit	teperka teperkie

Participles of pirkti

Prefixed verbs

^ Derksen, Rick (2015), “pirkti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 357