valdininkas
Jump to navigation
Jump to search
Lithuanian[edit]
Etymology[edit]
From valdyti + -ininkas. Likely calque of Russian чино́вник (činóvnik).
Noun[edit]
valdiniñkas m (plural valdiniñkai, feminine valdiniñkė) stress pattern 2
Usage notes[edit]
Prior to 1999, the official term for civil servants was valdininkas, but now valstybės tarnautojas is used. In unofficial contexts, either may be used.[1]
Declension[edit]
Declension of valdiniñkas
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | valdiniñkas | valdiniñkai |
| genitive (kilmininkas) | valdiniñko | valdiniñkų |
| dative (naudininkas) | valdiniñkui | valdiniñkams |
| accusative (galininkas) | valdiniñką | valdininkùs |
| instrumental (įnagininkas) | valdininkù | valdiniñkais |
| locative (vietininkas) | valdininkè | valdiniñkuose |
| vocative (šauksmininkas) | valdiniñke | valdiniñkai |
References[edit]
- ^ “valdininkas, valstybės tarnautojas”, in Konsultacijų bankas [Consultation bank], Valstybinė lietuvių kalbos komisija [Commission on the Lithuanian language], 2003–2024
Further reading[edit]
- “valdininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2024
- “valdininkas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2024