Old Swedish[edit]
Etymology[edit]
From Old Norse venja, from Proto-Germanic *wanjaną.
vænia
- to accustom, to make used to
Conjugation[edit]
Conjugation of vænia (weak)
|
present
|
past
|
infinitive
|
vænia
|
—
|
participle
|
væniandi, væniande
|
vander
|
active voice
|
indicative
|
subjunctive
|
imperative
|
indicative
|
subjunctive
|
iæk
|
væn
|
væni, væne
|
—
|
vandi, vande
|
vandi, vande
|
þū
|
væn
|
væni, væne
|
væn
|
vandi, vande
|
vandi, vande
|
han
|
væn
|
væni, væne
|
—
|
vandi, vande
|
vandi, vande
|
vīr
|
vænium, væniom
|
vænium, væniom
|
vænium, væniom
|
vandum, vandom
|
vandum, vandom
|
īr
|
vænin
|
vænin
|
vænin
|
vandin
|
vandin
|
þēr
|
vænia
|
vænin
|
—
|
vandu, vando
|
vandin
|
mediopassive voice
|
indicative
|
subjunctive
|
imperative
|
indicative
|
subjunctive
|
iæk
|
væns
|
vænis
|
—
|
vandis, -es
|
vandis, -es
|
þū
|
væns
|
vænis
|
—
|
vandis, -es
|
vandis, -es
|
han
|
væns
|
vænis
|
—
|
vandis, -es
|
vandis, -es
|
vīr
|
væniums, -ioms
|
væniums, -ioms
|
—
|
vandums, -oms
|
vandums, -oms
|
īr
|
vænins
|
vænins
|
—
|
vandins
|
vandins
|
þēr
|
vænias
|
vænins
|
—
|
vandus, -os
|
vandins
|
Descendants[edit]