terminas

See also: terminás

French

Verb

terminas

1. second-person singular past historic of terminer

Anagrams

• Martiens, martiens, mentiras, remisant

---

Latin

Verb

(deprecated template usage) terminās

1. second-person singular present active indicative of terminō

---

Lithuanian

Noun

ter̃minas m (plural ter̃minai) stress pattern 1

or

ter̃minas m (plural terminaĩ) stress pattern 3^b

1. term
   1. specific word or phrase
   2. (logic)
   3. period

Declension

(1)

Declension of ter̃minas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	ter̃minas	ter̃minai
genitive (kilmininkas)	ter̃mino	ter̃minų
dative (naudininkas)	ter̃minui	ter̃minams
accusative (galininkas)	ter̃miną	ter̃minus
instrumental (įnagininkas)	ter̃minu	ter̃minais
locative (vietininkas)	ter̃mine	ter̃minuose
vocative (šauksmininkas)	ter̃mine	ter̃minai

(3^b)

Declension of ter̃minas

	singular (vienaskaita)	plural (daugiskaita)
nominative (vardininkas)	ter̃minas	terminaĩ
genitive (kilmininkas)	ter̃mino	terminų̃
dative (naudininkas)	ter̃minui	termináms
accusative (galininkas)	ter̃miną	ter̃minus
instrumental (įnagininkas)	ter̃minu	terminaĩs
locative (vietininkas)	terminè	terminuosè
vocative (šauksmininkas)	ter̃mine	terminaĩ

See also

• (in logics): sąvoka
• (period): para, tarpas

References

• Stasys Keinys [et al.] (2011) Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.

---

Portuguese

Verb

terminas

1. Template:pt-verb-form-of

---

Spanish

Pronunciation

• IPA^(key): /teɾˈminas/ [t̪eɾˈmi.nas]

Verb

terminas

1. Informal second-person singular (tú) present indicative form of terminar.