žinoti

See also: ziņoti

Lithuanian

From Proto-Balto-Slavic *źināˀtei, alternative form of *źnōˀtei; compare Latvian zinât (“know”), Old Prussian posinnat (“confess”), Proto-Slavic *znàti, from Proto-Indo-European *ǵn̥néh₃ti, from *ǵneh₃- (“to know”). The Baltic words are from the nasal-infixed present, *ǵn̥néh₃-, while the Slavic forms are from the aorist, *ǵnéh₃-.^[1] Cognates include Proto-Germanic *kunnaną, Sanskrit जानाति (jānā́ti, “know”), Ancient Greek γιγνώσκω (gignṓskō, “know”), Latin nōscō (“know, recognise”).

In view of the present tense and derivatives, the verb was apparently later reanalysed as containing the verbal suffix -óti.

žinóti (third-person present tense ži̇̀no, third-person past tense žinójo)

to know (be aware of; sure of)
Žinaũ, ką̃ galvóji. – I know what you're thinking

Dejà, anaiptõl ne visi̇́ems nežinotinas, kur̃ šuõ pakàstas. – Unfortunately, by no means does everyone need to know the crux of the matter.

Conjugation of *žinoti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	žinaũ	žinai̇̃	ži̇̀no	ži̇̀nome, ži̇̀nom	ži̇̀note, ži̇̀not	ži̇̀no
	past būtasis kartinis laikas	žinójau	žinójai	žinójo	žinójome, ži̇̀nėm	žinójote, ži̇̀nėt	žinójo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	žinódavau	žinódavai	žinódavo	žinódavome, žinódavom	žinódavote, žinódavot	žinódavo
	future būsimasis laikas	žinósiu	žinósi	žinós	žinósime, žinósim	žinósite, žinósit	žinós
subjunctive tariamoji nuosaka		žinóčiau	žinótum	žinótų	žinótumėme, žinótumėm, žinótume	žinótumėte, žinótumėt	žinótų
imperative liepiamoji nuosaka		—	žinók, žinóki	teži̇̀no	žinókime, žinókim	žinókite, žinókit	teži̇̀no

Participles of žinoti

^ Derksen, Rick (2015) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, pages 519–520