minti

From Wiktionary, the free dictionary
Jump to navigation Jump to search
See also: minți

Aromanian[edit]

Alternative forms[edit]

Etymology[edit]

From Latin mentem, accusative singular of mēns, from Proto-Indo-European *méntis. Compare Romanian minte.

Noun[edit]

minti f (plural mintsã or mints, definite articulation mintea or mintia)

  1. mind

Derived terms[edit]

Derived terms

Chickasaw[edit]

Etymology[edit]

Inherited from Proto-Muskogean *ominti.

Verb[edit]

minti

  1. To come

Descendants[edit]

  • Mobilian: mĩti

Hausa[edit]

Pronunciation[edit]

  • IPA(key): /mín.tìː/
    • (Standard Kano Hausa) IPA(key): [mɪ́n.tìː]

Etymology 1[edit]

Borrowed from English minute.

Noun[edit]

mintī̀ f (plural mintōcī, possessed form mintìn)

  1. minute (unit of time)

Etymology 2[edit]

Borrowed from English mint.

Noun[edit]

mintī̀ f (possessed form mintìn)

  1. peppermint candy

Italian[edit]

Participle[edit]

minti m pl

  1. masculine plural of minto

Lithuanian[edit]

Pronunciation[edit]

  • (mìnti) IPA(key): /ˈmʲɪnʲtʲɪ/
  • (miñti) IPA(key): /ˈmʲɪnʲtʲɪ/
  • (mintì) IPA(key): [mʲɪnʲˈtʲɪ]

Etymology 1[edit]

From Proto-Balto-Slavic *mínˀtei,[1] from Proto-Indo-European *men- (“to rumple”). Cognate with Latvian mīt[1] and Russian мять (mjatʹ, “to crumple; to knead”).[1]

Verb[edit]

mìnti (third-person present tense mìna, third-person past tense mýnė) [2]

  1. (transitive) to trample
Conjugation[edit]
Conjugation of minti
singular
(vienaskaita) 		plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo) 		2nd person
(antrasis asmuo) 		3rd person
(trečiasis asmuo) 		1st person
(pirmasis asmuo) 		2nd person
(antrasis asmuo) 		3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka) 		present
(esamasis laikas) 		minu mini mina miname,
minam 		minate,
minat 		mina
past
(būtasis kartinis
laikas) 		myniau mynei mynė mynėme,
mynėm 		mynėte,
mynėt 		mynė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas) 		mindavau mindavai mindavo mindavome,
mindavom 		mindavote,
mindavot 		mindavo
future
(būsimasis laikas) 		minsiu minsi mins minsime,
minsim 		minsite,
minsit 		mins
subjunctive
(tariamoji nuosaka) 		minčiau mintum mintų mintumėme,
mintumėm,
mintume 		mintumėte,
mintumėt 		mintų
imperative
(liepiamoji nuosaka) 		— mink,
minki 		temina minkime,
minkim 		minkite,
minkit 		temina
Participles of minti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present minąs, minantis minamas
past mynęs mintas
past frequentative mindavęs —
future minsiąs, minsiantis minsimas
participle of necessity — mintinas
Adverbial
special (pusdalyvis) mindamas
half-participle
(padalyviai) 		present minant
past mynus
past frequentative mindavus
future minsiant
manner of action (būdinys) minte, mintinai
Derived terms[edit]
verbs with prefixes
nouns derived from mìnti

Participle[edit]

mintì m (past passive)

  1. nominative masculine plural of mìntas

Etymology 2[edit]

Verb[edit]

miñti (third-person present tense mẽna, third-person past tense mìnė) [3]

  1. to remember
    Jìs mẽna sàvo vaikỹstę.[3]
    He remembers his childhood.
  2. (transitive) to solve
    mįsles minti[3] - to solve the riddles
  3. (transitive) to name
Conjugation[edit]
Conjugation of minti
singular
(vienaskaita) 		plural
(daugiskaita)
1st person
(pirmasis asmuo) 		2nd person
(antrasis asmuo) 		3rd person
(trečiasis asmuo) 		1st person
(pirmasis asmuo) 		2nd person
(antrasis asmuo) 		3rd person
(trečiasis asmuo)
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
(tiesioginė
nuosaka) 		present
(esamasis laikas) 		menu meni mena mename,
menam 		menate,
menat 		mena
past
(būtasis kartinis
laikas) 		miniau minei minė minėme,
minėm 		minėte,
minėt 		minė
past frequentative
(būtasis dažninis
laikas) 		mindavau mindavai mindavo mindavome,
mindavom 		mindavote,
mindavot 		mindavo
future
(būsimasis laikas) 		minsiu minsi mins minsime,
minsim 		minsite,
minsit 		mins
subjunctive
(tariamoji nuosaka) 		minčiau mintum mintų mintumėme,
mintumėm,
mintume 		mintumėte,
mintumėt 		mintų
imperative
(liepiamoji nuosaka) 		— mink,
minki 		temena minkime,
minkim 		minkite,
minkit 		temena
Participles of minti
Adjectival (dalyviai)
active passive
present menąs, menantis menamas
past minęs mintas
past frequentative mindavęs —
future minsiąs, minsiantis minsimas
participle of necessity — mintinas
Adverbial
special (pusdalyvis) mindamas
half-participle
(padalyviai) 		present menant
past minus
past frequentative mindavus
future minsiant
manner of action (būdinys) minte, mintinai
Synonyms[edit]
Derived terms[edit]
verbs with prefixes
nouns derived from miñti
Related terms[edit]
See also[edit]

Participle[edit]

mintì m (past passive)

  1. nominative masculine plural of miñtas

References[edit]

  1. ↑ 1.0 1.1 1.2 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, →ISSN, pages 315-316 →ISBN
  2. ^ “mìnti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  3. ↑ 3.0 3.1 3.2 “miñti” in Balčikonis, op. cit.
Retrieved from "https://en.wiktionary.org/w/index.php?title=minti&oldid=78118581"